Piratavimas, kas tai? Vartotojo atžvilgiu, tai yra neteisėtas programos panaudojimas, siekiant apeiti gamintojo taikomą mokestį ir naudotis neribotomis programos galimybėmis.

Teisės aktų šiame straipsnyje neminėsiu, nes ir taip jau turbūt visi žinome, kad tai yra nelegalu, bet noriu Jus supažindinti su kylančiomis saugumo grėsmėmis, paskatinti Jus į tai pažiūrėti iš kitos pusės ir kad savęs paklaustumėte – ar verta?

Ar saugu naudoti „nulaužtą“ programą? Tikrai ne. Norint „apeiti“ programos apsaugos priemones reikia turėti itin aukštus IT profesinius gebėjimus, sugaišti kas kartą daug brangaus laiko ir už tai nėra gaunamas joks atlygis. Koks tikslas taip daryti? Kova su kapitalizmu? Noras pademonstruoti savo gebėjimus? Galbūt, bet atliekant tokių programų saugumo analizes, didžioji dauguma „nulaužtų“ programų savyje turi įdiegtas „skyles“, per kurias kibernetiniai nusikaltėliai „patenka“ į Jūsų kompiuterį ir mato ką darote, kokią informaciją laikote ir esant poreikiui perims kompiuterio valdymą. Ne veltui antivirusinės programos visada indikuoja apie aptiktą kenkėjišką kodą ir deja, dažniausiai antivirusinė yra apskritai išjungiama, kad tik veiktų „nulaužta“ programa.

Pasinaudojau vos keletą kartų ir ištryniau, ar aš saugus? Tikrai ne, nes net ištrynus „nulaužtą“ programą, kompiuteryje lieka kenkėjiškas kodas.

Bendrovės „Synopticom“ Lietuvoje atlikto interneto vartotojų tyrimo duomenimis, net 55 proc. apklaustųjų pripažino, kad per praėjusius metus dėl kompiuterių virusų ar kitų kenksmingų atakų buvo sulėtėjęs kompiuterio darbas. Pusė apklausos dalyvių (49 proc.) tvirtino, kad ši problema kartojosi. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) teigė, kad dėl operacinės sistemos klaidos ar „lūžimo“ prarado dokumentus ir nuotraukas.

Ar atsisiųsdamas „nulaužtą“ programą sutaupysiu? Taip ir ne. Taip, nes nereikės mokėti už pačią programą. Ne, nes programa nėra brangesnė už mūsų saugomus jautrius asmeninius duomenis.

Vienintelė rekomendacija – nesinaudokite, nesisiųskite „nulaužtų“ programų. Esant poreikiui naudokite atvirojo kodo programas (angl. Open Source), nes beveik kiekviena mokama programa turi nemokamą alternatyvą, pvz. Microsoft Office programai nemokama alternatyva – Libre Office ir pan.